1Hilkijo sūnaus Jeremijo iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje, žodžiai.
2VIEŠPATIES žodis pasiekė jį Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis, tryliktais jo valdymo metais. 3Taip pat pasiekė Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktų Judo karaliaus Jošijo sūnaus Zedekijo metų pabaigos, iki Jeruzalės tremties penkto mėnesio.
Jeremijo pašaukimas
4Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
5„Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau,
dar prieš tau gimstant, tave pašventinau,
pranašu tautoms tave paskyriau“.
6„Ak, Viešpatie DIEVE! – sudejavau. –
Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“
7Bet VIEŠPATS man atsakė:
„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’
Kur tik tave siųsiu, ten eisi,
ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
8Nebijok nieko, nes aš su tavimi
ir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis.
9Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką ir
palytėjo mano lūpas, tardamas:
„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!
10Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tave
tautų ir karalysčių prievaizdu,
kad išrautum ir nugriautum,
sunaikintum ir nuverstum,
atstatytum ir atsodintum“.
11Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Migdolmedžio šaką“, – atsakiau. 12Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį“.
13Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ – „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, – atsakiau.
14Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!
15Štai aš šaukiu visas šiaurės karalystes, –
tai VIEŠPATIES žodis. –
Jos ateis, ir kiekvienas karalius pasistatys
savo sostą prie Jeruzalės vartų,
priešais jos mūro sieną
ir prieš visus Judo miestus.
16Taip aš ištarsiu jiems savo nuosprendį
už visą jų nedorumą,
už tai, kad jie mane paliko,
degino smilkalus kitiems dievams
ir garbino savo pačių rankų dirbinius.
17Ogi tu susijuosk strėnas!
Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu!
Nepalūžk nuo jų,
kad nepalaužčiau tavęs jų akyse!
18O aš štai šiandien padariau tave
sutvirtintu miestu,
geležies stulpu ir vario siena,
kad stovėtum prieš visą kraštą:
prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus,
prieš kunigus ir visą liaudį.
19Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs,
nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, –
tai VIEŠPATIES žodis.
